rąžúotis, -úojasi, -ãvosi. rąžytis 1: Klausė Antanas, rąžuodamos lovoje. Vilius suunkščia, paskui rąžuojasi ir tamposi lovoje. [Mergaitė] išlindusi rąžavosi, ištiesdama liesas rankas. Ponas jau pasigėręs rąžuodamos klausė Vincento: „Koks aš dabar esmi?“. Ko tu raitais, a blusos užpuolė; i rąžúojys. Kiti [balandžiai] klegėdami ant lizdų rąžuojas, kiti bėgiodami paplastu kaklais grąžuojas. Rąžúojas kaip vilkas avėtyne. Su biesu pilvais maino, kad pavalgęs rąžúojas.
išsirąžúoti
1. išsirąžyti: Pagulėsi [sustingsti, o paskiau] – ka išsirąžúotumi, ka karvę galėtumi pamilžti! Pakol beišsirąžúoji, i ateit vakaras.
2. rąžantis išlipti: Vilius, išsirąžavęs iš lovos, nuėjo prie šulinio praustis.
nusirąžúoti. nusirąžyti: Sukišo knygas atgal į maišelį, maišelį užkabino ant lovos kojos ir atsistojęs nusirąžavo.
pasirąžúoti. pasirąžyti: Vilkas atsigulė truputį pasirąžuoti ir po gardžių pietų pasiilsėti. Atsibudo, pagalvojo, kas čia gal būt, pasirąžãvo i vė užmigo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.