pindė́ti, -ė́ja (pìndi), -ė́jo. pìndėti, -ėja, -ėjo. pendėti.
išpindė́ti. išpendėti:
1. Mūsų gryčia jau išpindė́jus – šaltis eina pro sienas.
2. Par žiemą cibuliai taip išpindė́jo, ka tik vieni laiškai teliko.
3. Senis išdžiūvo, išpindėjo, nėra ko žiūrėti.
4. iškedėti, išblįsti, išdundėti: Maišai visi sulig vienu išpindė́ję – nė vieno nė [ra]. Nedėk skepetą į šėpą, bo išpindės. Ale tas sijonas akių matyme išpindėjo!
5. išsivadėti, nudūkti: Alus visiškai išpindė́jęs. Blogoj bačko [je] alus visai išsipindė́jo.
6. iškvaišti, išgverti: Paseno ir išpindė́jo. Išpindėjęs protas nieko nebesupranta.
7. pasileisti: Ė, išpindė́jus merga visai. Laksto kaip išpindė́jus.
nusipindė́ti
1. sudžiūti, suliesėti: Jis šiais metais labai nusipindė́jo.
2. pakvaišti, nukvakti: Nusipindė́jo tėvas visiškai: nebeatsimena, niekus paisto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.