.
dùmti, -ia, dū́mė. dūmoti, tartis: Ką tie čia dùmia? Tai jie dūmė tarp savęs ir tarė: – Ką darysim tiem žmonėm?
nusidùmti, nusìdumia, nusidū́mė. atrodyti: Man nusidūmė, kad gerai bus, t. y. rodės.
sudùmti, sùdumia, sudū́mė. sudūmoti, sugalvoti: Tai taip jų buvo kytriai sudùmta. Taip darė, kaip buvo sudūmęs. Jis tokius melus sudūmęs buvo. Tai nuėję pariziejušai sudūmė, kaip jį sugautų jo kalboje. Jie susidumia tarp savęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.