nurupšnoti

rupšnóti, -ója, -ójo.

1. ėsti, ėdinėti, pešant, skabant žolę; kramsnoti (šieną): Avis, ožka šieną rupšnoja. Avis, ožka rupšnoja, t. y. ėda su balsu. Avikės žolę rupšnó [ja]. Išgirdau, jau pro šalį eidamas, kad avys ten rupšnó [ja]. Ėriukas taip gražiai – rupšt rupšt rupšt rupšnója žolę. Zuikelis taip rupšnó [ja] žolelę. Padaviau žolės kralikam, kad rupšnója! Mat kaip mano karvutė skaniai rupšnója. Jau pažėlus žolė, leisk, tegu rupšnója avys. Iš karto atbėgo penkios stirnos ir, apstojusios ėdžias, rupšnojo žalią pašarą. Karklelius graužti, rupšnoti, vandenelį gerti, srubsnoti.

2. pamažu, lėtai kramtyti, kramsnoti: Senelis rupšnó [ja] pryšakiniais dantimis kaip kiškis, t. y. kramsnoja. Mamuniukas rupšnó [ja] sausą duonikę. Antukas rupšnó [ja] žirnius.
nurupšnóti. nuėsti skainiojant, skabant: Nurupšnójo žolelę kruvinai.
parupšnóti. paėsti, skabant, pešant žolę; pakramsnoti (šieno): Tos avys ar pašėlę: parupšnója, parupšnója an pūdymo i vėl į miežius. Pasitrynęs, parupšnojęs žolytės, stirninas rengėsi eiti. Pasnigs – bus galima išeiti [stirniukams] į želmenis, parupšnoti sauso šienelio ėdžiose. Pasirupšnójusi žalios žolelės, cibutė gromuliuodavo.

2. pamažu pavalgyti, pakramtyti: Parupšnó [ja] da [r] po biškį.
prisirupšnóti. pamažu, gerai sukramtant prisivalgyti: Po biškį, po biškį, veizėk, i prysirupšnójau.
surupšnóti.

1. suėsti skabant: Kokią saujelę jau surupšnójo šieno ožkelė, gal ir išsigeivelės. Nunešk avims, anos ir surupšnós [supelijusią duoną].

2. pamažu, lėtai suvalgyti: I plutikes, veizėk, ana surupšnójo par dieną.
užrupšnóti. užėsti skabant: Avikės užrupšnójo i sugulo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rupšnóti, </b>-ója, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">ėsti, ėdinėti, pešant, skabant žolę; kramsnoti (šieną): </span> Avis, ožka šieną rupšnoja. Avis, ožka rupšnoja, t. y. ėda su balsu. Avikės žolę rupšnó [ja]. Išgirdau, jau pro šalį eidamas, kad avys ten rupšnó [ja]. Ėriukas taip gražiai – rupšt rupšt rupšt rupšnója žolę. Zuikelis taip rupšnó [ja] žolelę. Padaviau žolės kralikam, kad rupšnója! Mat kaip mano karvutė skaniai rupšnója. Jau pažėlus žolė, leisk, tegu rupšnója avys. Iš karto atbėgo penkios stirnos ir, apstojusios ėdžias, rupšnojo žalią pašarą. Karklelius graužti, rupšnoti, vandenelį gerti, srubsnoti. <br/>2. <span class="explanation">pamažu, lėtai kramtyti, kramsnoti: </span> Senelis rupšnó [ja] pryšakiniais dantimis kaip kiškis, t. y. kramsnoja. Mamuniukas rupšnó [ja] sausą duonikę. Antukas rupšnó [ja] žirnius. <br/><b>nurupšnóti</b>. <span class="explanation">nuėsti skainiojant, skabant: </span> Nurupšnójo žolelę kruvinai. <br/><b>parupšnóti</b>. <span class="explanation">paėsti, skabant, pešant žolę; pakramsnoti (šieno): </span> Tos avys ar pašėlę: parupšnója, parupšnója an pūdymo i vėl į miežius. Pasitrynęs, parupšnojęs žolytės, stirninas rengėsi eiti. Pasnigs – bus galima išeiti [stirniukams] į želmenis, parupšnoti sauso šienelio ėdžiose. Pasirupšnójusi žalios žolelės, cibutė gromuliuodavo. <br/>2. <span class="explanation">pamažu pavalgyti, pakramtyti: </span> Parupšnó [ja] da [r] po biškį. <br/><b>prisirupšnóti</b>. <span class="explanation">pamažu, gerai sukramtant prisivalgyti: </span> Po biškį, po biškį, veizėk, i prysirupšnójau. <br/><b>surupšnóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suėsti skabant: </span> Kokią saujelę jau surupšnójo šieno ožkelė, gal ir išsigeivelės. Nunešk avims, anos ir surupšnós [supelijusią duoną]. <br/>2. <span class="explanation">pamažu, lėtai suvalgyti: </span> I plutikes, veizėk, ana surupšnójo par dieną. <br/><b>užrupšnóti</b>. <span class="explanation">užėsti skabant: </span> Avikės užrupšnójo i sugulo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.