rupkénti, -ẽna, -ẽno.
1. smarkiai, sunkiai dirbti, vargti: Kol vienus kamašus įsitieki, turi gerai rupkénti.
2. keikti, plūsti, vadinti rupke.
išrupkénti. išeiti: Išrupkeno vaikas į miestą i nebipareita.
nurupkénti. nueiti, nukepėstuoti: Tas nurupkẽno vaikas [prie jungiklio],
sukinė [ja],
tampo – i nieko.
užrupkénti. sunkiai uždirbti: Kol užrupkenì vieną kitą litą, turi ir galą gauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.