nurūd|yti, nurūdija, nurūdijo
1. apsitraukti rūdimis: nurūdijęs kardas.
2. būti rūdžių suėstam: Vinis nurūdijo ir nutrūko. nurūdijimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.