Nuritėti – lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tyliai, kąsniuoti, šnabždėti (dažnai apie nepatenkintą, nerangų kalbėjimą).
Pavyzdžiai:
1. „Ką ten be perstojo nuritėji?“ – pyksta klausėjas.
2. Senelė nuritėjo sau po nosimi, kai girdėjo nepatinkančius žodžius.
3. Kaimynai nuritėjo apie naujus atvykėlius, bet atvirai nieko nesakė.
Trumpai:
Vartojama apie tyliai, nerangiai šnekant, dažnai – šmeižiant ar nepatenkintai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.