Nurietimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis nuimti, atimti rietą (t. y. apvalkalą, lukštą, odelę). Dažniausiai vartojamas kalbant apie grūdų, ankštinių augalų ar kai kurių vaisių lukštavimą.
Pagrindinė reikšmė:
Nulukštenti, išlukštenti, atskirti grūdus (ar panašų produktą) nuo apvalkalo.
Pavyzdžiai:
1. Motinė nurietavo miežius, kad paruoštų košę.
2. Prieš virti žirnius, reikia juos gerai nurieti.
3. Senovėje grūdus nurietindavo rankomis arba naudodavo specialius įrankius.
Sinonimai: lukštenti, gliaudyti, skusti (lukštą).
Pastaba: Šis žodis yra retesnis, dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar tradiciniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.