Nuribėti – sustoti, užšalti vietoje (dažniausiai dėl staigaus išgąsčio, nustebimo ar susikaustymo).
Pavyzdžiai:
1. Išgąsčio:
Pamačius gyvatę kelias, jis nuribėjo kaip įbestas.
2. Nustebimo:
Išgirdęs naujieną, nuribėjo ir ilgai nieko nekalbėjo.
3. Susikaustymo:
Vaikas nuribėjo prie durų, bijodamas įeiti.
Sinonimai: sustingti, užšalti, paralyžiuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.