nuribėti

.
ribė́ti, rìba, -ė́jo.

1. mirgėti, mirguliuoti: Margas silkas ribė́te rìba. Tokia graži medžiaga, kad ribė́te rìba. Audeklas margas riba, tik riba. Sniegas riba, negal akimis veizėti. Karvė ribėjo iš rainumo (tokia buvo raina) . Tekinis rìba, greitai važiuojant. Kurapka bėg, kad kojos riba. Jie tokie gražūs, tie sparnai, jie taip neapsakomai gražiai riba. | Jo akivaizdoje kas kartas ribėjo baisesni vaizdai.

2. judėti smulkiomis bangelėmis, raibuliuoti, virpėti: Vanduo ribė́te rìba. Sunkvežimio išmaltose provėžose ribėjo gelsvas vanduo. Šiluma riba saulėtą dieną.
ribė́tinai. Vanduo ribė́tinai riba.

3. mirgant žibėti, tviskėti. Šią naktį žvaigždės taip labai rìba, tur būt, bus gražus oras. O naktimis – ko beklausi? Net žvaigždės danguje ribėte riba. Šalo. Viršum Emilijos galvos aukštai danguje ribėjo šviesios žvaigždės.

4. raibti. Akys rìba, veizdint in kokį margį arba kad smulkiai siuvi ant šviesu daiktu. Akys rìba, veizant į smulkiai margą audeklą.

5. daugeliui knibždėti: Rìba kirmys, juoduliai, kuisiai. Rìba [žąsiukai],
nesuskaitau. Blakės riba lovoj ribėte, kaip pekla (daug) .

6. krutėti, kirbėti, ropoti: Nu kas čia mun įlindo, rìba i rìba. Baugu juk vis tiek – sliekas už nugaros rìba.
nuribė́ti, nùriba, -ė́jo. mirguliuojant nuplaukti: Nuriba mažos žuvytės, nubėga vabalai per lygų vandenį.
suribė́ti, sùriba, -ė́jo. sumarguliuoti, sumirgėti: Margi ratai suribėjo akyse, bėgdamas žemyn, po kojomis nebejutau asfalto. Akyse tik suribėjo, ir daugiau nieko nebemačiau.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuribeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv