Nurembėti – sustingti, užšalti (dažniausiai dėl baimės, staigaus išgąsčio ar netikėtumo). Tai veiksmas, kai žmogus ar gyvūnas staiga nustoja judėti, tarsi "įšala" vietoje.
Pavyzdžiai:
1. Išgąsčio situacija:
Kai pamatęs gyvatę, nurebėjo vietoje.
2. Staigus netikėtumas:
Nurebėjo išgirdęs balsą iš tamsos.
3. Perkeltinė prasmė (apie gamtą):
Miškas nurebėjo tyloje.
Sinonimai: sustingti, užšalti, paralyžiuoti (prk.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.