nurėk|ti, nurėkia, nurėkė
1. šaukiant neleisti kalbėti: Jam nedavė nė pakalbėti, visi tik nurėkė.
2. rėkiant pabarti: Aš jį ir pabaru, ir papeikiu, o kartais ir nurėkiu. nurėkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.