„Nurėkoti“ – šnekamojoje kalboje reiškia ilgai, nuobodžiai kalbėti ar nuolatos skųstis, kartais su neigiamu atspalviu (pvz., verksmingai, įkyriai).
Pavyzdžiai:
1. Senelis visą vakarą nurėkavo apie senus laikus.
2. Nustok nurėkoti, niekas dėl to nepasikeis!
3. Kaimynė vėl nurėkavo apie savo sveikatą.
Sinonimai: bunkenti, murmėti, skųstis, plepėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.