nuravėtojas

Nuravėtojas – asmuo, kuris nuravo (nuravė) kitą žmogų, t. y. atėmė jo krikščionišką vardą per apeigą, panašią į krikštą, bet atvirkštinę. Tai istorinis terminas, susijęs su kai kuriomis religinėmis bendruomenėmis (pvz., sentikiais).

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Sentikių bendruomenėje nuravėtojas galėdavo atlikti apeigą, per kurią asmuo buvo atskiriamas nuo bažnyčios.
2. Perkeltine prasme: Šiuolaikinėje kalboje retai vartojama, bet gali reikšti „asmens, atmetančio kitą ar jo įsitikinimus“.

Trumpai: Nuravėtojas – apeigų atlikėjas, atimantis religinį vardą/identitetą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuravetojas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Nuravėtojas – asmuo, kuris nuravo (nuravė) kitą žmogų, t. y. atėmė jo krikščionišką vardą per apeigą, panašią į krikštą, bet atvirkštinę. Tai istorinis terminas, susijęs su kai kuriomis religinėmis bendruomenėmis (pvz., sentikiais). Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Sentikių bendruomenėje nuravėtojas galėdavo atlikti apeigą, per kurią asmuo buvo atskiriamas nuo bažnyčios. 2. Perkeltine prasme: Šiuolaikinėje kalboje retai vartojama, bet gali reikšti „asmens, atmetančio kitą ar jo įsitikinimus“. Trumpai: Nuravėtojas – apeigų atlikėjas, atimantis religinį vardą/identitetą.