nuravėjimas

Nuravėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, lėtą vėją, lengvą vėjelį ar vėsų oro srautą. Dažnai vartojamas poetiškai ar apibūdinant ramų, švelnų orą.

Pavyzdžiai:
1. Pakilome į kalną, kur pučia švelnus nuravėjimas.
2. Pro langą įėjo vėsus nuravėjimas.
3. Vasaros vakare malonų šilumą gaivino nuravėjimas.

Sinonimai: vėjelis, vėjėlis, pūsnelis, vėsumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuravejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Nuravėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, lėtą vėją, lengvą vėjelį ar vėsų oro srautą. Dažnai vartojamas poetiškai ar apibūdinant ramų, švelnų orą. Pavyzdžiai: 1. Pakilome į kalną, kur pučia švelnus nuravėjimas. 2. Pro langą įėjo vėsus nuravėjimas. 3. Vasaros vakare malonų šilumą gaivino nuravėjimas. Sinonimai: vėjelis, vėjėlis, pūsnelis, vėsumas.