nurandavojimas

Nurandavojimas – tai neigiamas žodis, reiškiantis pernelyg ilgą, varginantį kalbėjimą, dažnai apie niekus, be aiškios prasmės ar tikslio. Jis artimas „plepėjimui“ ar „bebravimui“, bet pabrėžia kalbos monotoniškumą ir varginančią ilgumą.

Pavyzdžiai:
1. Politiko kalba – „Po valandos nurandavojimo scenoje auditorija jau miego.“
2. Dėstytojas – „Vietoj aiškios paskaitos girdėjome tik faktų nurandavojimą.“
3. Pokalbis – „Nustok nurandavoti ir pasakyk, ko nori!“

Įrašas
Paaiškinimas	Nurandavojimas – tai neigiamas žodis, reiškiantis pernelyg ilgą, varginantį kalbėjimą, dažnai apie niekus, be aiškios prasmės ar tikslio. Jis artimas „plepėjimui“ ar „bebravimui“, bet pabrėžia kalbos monotoniškumą ir varginančią ilgumą. Pavyzdžiai: 1. Politiko kalba – „Po valandos nurandavojimo scenoje auditorija jau miego.“ 2. Dėstytojas – „Vietoj aiškios paskaitos girdėjome tik faktų nurandavojimą.“ 3. Pokalbis – „Nustok nurandavoti ir pasakyk, ko nori!“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.