ragė́ti, -ė́ja (rãgi), -ė́jo.
1. darytis raginiam, virsti ragu: Ragėja viršutinis epidermio sluoksnis.
2. stirti, kietėti nuo šalčio: Jis juto, kaip ragėja jo šlapi drabužiai.
3. darytis nejudriam, stingti nuo šalčio: Vaikas, ką tu šąli, ragì ant oro, kol nuragėsi.
nuragė́ti. pasidaryti nejudriam, sustingti nuo šalčio: Vaikai stovi nuragė́ję, t. y. sušalę ant lauko.
suragė́ti.
1. pasidaryti raginiam, pavirsti ragu: [Tėvas] barškina tabokinę suragėjusiais nagais, negrabiai riesdamas suktinę. Snapas suragėjęs.
2. sustirti, sukietėti: Niekai iš blogos odos: sykį įkiši į balą, ir suragė̃s į kaulą. Marškiniai nuog prakaito suragė́jo, reikia išvelėt. Alyzas plėštelėjo rudinės skvernus į šalis, atidengdamas išdužusius kelnių kelius, lopytą ir perlopytą švarkelį, įjuodusius, suragėjusius pakulinius marškinius. Suragė́jo [sušalę] rūbai kaip ragas: lenk, tai ir luš.
3. pasidaryti nejudriam, sustingusiam nuo šalčio: Nešamės šiokią tokią mantą, kad naktį nesuragėtumėm. Šiandien gali suragė́ti bevažiuodamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.