prastė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. darytis prastam, prastesniam, eiti prastyn: Dabar jau prastė́ja vaikas, darosi nebegražus.
2. darytis paprastesniam.
išprastė́ti.
1. pasidaryti prastam, menkam, netikusiam: Kas čia yra, kad išprastėjo rugiai?
2. pasidaryti negražiam: Vaikas išprastė́jo augdamas, mažas buvo dailesnis.
nuprastė́ti.
1. pasidaryti prastam: Jėgu žemės ilgai nepatręši, ji nuprastė̃s. Pirmas amžius gražus, antras prastas, o trečias jau nuprastė́jo viškum.
2. pasidaryti vargingam, sunkiam: Išsyk gerai gyveno, paskui visai nuprastė́jo.
paprastė́ti. pasidaryti prastam, prastesniam: Misliju, kad už vieną naktį paprastė́jau, t. y. prasta radaus. Čia labai paprastė́jo valgis.
suprastė́ti.
1. pasidaryti menkam, netikusiam: Tokie buvo geri miežiai, o dabar suprastė́jo, sulindo į žemę, nieko nebėra. Visi keliai suprastė́jo. Suprastėjo kai kurios prekės.
2. pablogėti, sumenkėti sveikatai: Ligonas suprastėjusi, vargu nemirs. Oras keitas, koja anam suprastė [ja].
3. pasidaryti blogam, nedoram: Suprastė́s [vaikai] paaugę, įvelnės.
4. būti padalytam iš bendro daliklio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.