nuplonėti

plonė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. eiti plonyn, darytis plonam, plonesniam: Saulė jau gerai šildo – ledas plonė́ja. Pavasarį sniego danga plonėja. Jam lašiniai ėmė plonė́ti.

2. lysti.

3. laibėti.
išplonė́ti.

1. pasidaryti plonam (plonesniam): Stogas išplonėjo ir išpuvo. Tas skrandis, matyt, buvo išplonė́jęs. Galgi tu ilgai benešiosi – jau alkūnės išplonė́ję (išdilę) . Išsiskyrė debesys, išplonėjo – nelis. Odena išplonėjusi, melsvai balta.

2. pasidaryti laibam: Išplonėjai, kad kelnės nebesilaiko.
nuplonė́ti.

1. pasidaryti plonam (plonesniam): Iš senatvės nuplonėję lūpos. A, kad tu nuplonė́tai!

2. nusilpti: Mano gyvatas nuplonė́jęs.
paplonė́ti. pasidaryti plonesniam, liesesniam: Sirgdamas greit paplonėjau ir sukritau.
suplonė́ti.

1. pasidaryti plonam (plonesniam): Pavasarį ledas suplonė́ja.

2. suliesėti, sulaibėti: B [uv] o nestora, po ligos visai suplonė́jo. Tegu paalkstie, lašiniai suplonė́s.

3. pasidaryti laibam. Motut, tai jau miršti? – paklausė Dovydonis suplonėjusiu balsu.
kišẽnės suplonė́jo (kam, kieno) pasidarė neturtingesnis: Šimtui turtuolių suplonėjo kišenės, bet užtat šimtams tūkstančių atsivėrė gyvenimas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>plonė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">eiti plonyn, darytis plonam, plonesniam: </span> Saulė jau gerai šildo – ledas plonė́ja. Pavasarį sniego danga plonėja. Jam lašiniai ėmė plonė́ti. <br/>2. <span class="explanation">lysti. </span> <br/>3. <span class="explanation">laibėti</span>. <br/><b>išplonė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti plonam (plonesniam): </span> </span> </span> Stogas išplonėjo ir išpuvo. Tas skrandis, matyt, buvo išplonė́jęs. Galgi tu ilgai benešiosi – jau alkūnės išplonė́ję <span class="explanation"> (išdilę) </span>. Išsiskyrė debesys, išplonėjo – nelis. Odena išplonėjusi, melsvai balta. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti laibam</span>: </span> Išplonėjai, kad kelnės nebesilaiko. <br/><b>nuplonė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti plonam (plonesniam): </span> </span> </span> Iš senatvės nuplonėję lūpos. A, kad tu nuplonė́tai! <br/>2. <span class="explanation">nusilpti: </span> Mano gyvatas nuplonė́jęs. <br/><b>paplonė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti plonesniam, liesesniam: </span> Sirgdamas greit paplonėjau ir sukritau. <br/><b>suplonė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti plonam (plonesniam): </span> </span> </span> Pavasarį ledas suplonė́ja. <br/>2. <span class="explanation">suliesėti, sulaibėti: </span> B [uv] o nestora, po ligos visai suplonė́jo. Tegu paalkstie, lašiniai suplonė́s. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti laibam</span>. Motut, tai jau miršti? – paklausė Dovydonis suplonėjusiu balsu. <br/><b> kišẽnės suplonė́jo</b> (kam, kieno) <span class="explanation">pasidarė neturtingesnis: </span> Šimtui turtuolių suplonėjo kišenės, bet užtat šimtams tūkstančių atsivėrė gyvenimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.