plazdė́ti, plãzda (plãzdi), -ė́jo.
1. mušti, mosuoti sparnais: Zelzinas nušautas plazda, t. y. gyvas, dar kojomis kebaruoja. Antys ant sparnų plãzda (sparnais mosuodamos bėga) . Vištos kad plasnoja, plãzda. Ko plazdì kai višta, į virbus įkritusi!
2. skraidyti, skrajoti: Kregždės plãzda, bus lietaus. Kregždės taip aukštai plãzdi. Baltos lyg šmėklos plazda žuvėdros. Virš daržų plazdėjo aibės peteliškių.
3. plevėsuoti: Plazda vėliavos, skamba dainų sutartinės. Šnabžda ir plazda vėliavų šilkas.
4. smarkiai plakti, pulsuoti. Pikčiurnai dar vis plazdėjo širdis. Širdis plazdėjo džiaugsmingu nerimu. Naujas laisvo gyvenimo džiaugsmas plazdėjo jo krūtinėje.
5. judėti, krutėti, kirbėti: Blusa ausy plãzda. Armonika tiesiog plazdėjo jo rankose. Lapai plãzda. Taip tylu! Aplink nė mažiausio balselio! Užsnūdusi upė plazdėti nustojo. | Motyna plazda prie ratelio ir linų kuodelio.
6. smarkiai, tankiai kvėpuoti: Tam gyvuoliui šilta, ba plãzda.
7. mirguliuoti, mirgėti, pleventi: Danguje plazdėjo neramios žvaigždės. Regiu tyrame pavasario danguje plazdančias žvaigždes. Krosnyje plazdėjo linksma ugnis. O tie [apšalusio] lango raštai tik plazda, tik tvaska!
nuplazdė́ti, nùplazda, -ė́jo.
1. nuskristi: Tik purpt iš rankų, ir nuplazdė́jo žvirblys ant kraigo.
2. greitai nubėgti: Marytė nuplazdėjo į pirkią.
3. nusibaigti, numirti bėgiojant, triūsiant, plazdant: Plazdėjo plazdėjo kaip bitelė, kol nusiplazdė́jo.
pasiplazdė́ti, pasìplazda, -ė́jo nuskristi, purptelėti: Jei vyras, moteriškę mylėdamas, tvylos, tai gėrėsis jo širdis, o jeigu pasplazdės, pakrutės, tuo [j] padvės.
suplazdė́ti, sùplazda, -ė́jo.
1. sumosuoti sparnais: Višta dar suplazdė́jo porą kartų ir nudvėsė.
2. supleventi, suplevėsuoti: Suplazdė́jo burės.
3. smarkiai suplakti, supulsuoti: Tomo širdis suplazdėjo smarkiau. Levuko sąnariuose suplazdėjo nauja jėga. Bet nebeatgijo Giedrei anų dienų nuotaika, nesuplazdėjo džiaugsmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.