„Nuovalkis“ – senas, nudėvėtas, bevertis daiktas, dažniausiai apie drabužį ar avalynę. Vartojama ir perkeltine prasme apie seną, išsekusį žmogų.
Pavyzdžiai:
1. Atsikratyk tų nuovalkių, jau seniai reikėjo išmesti. (apie plyšusius batus)
2. Po kelionės suknelė tapo tikru nuovalkiu.
3. Jis jau seniai nebe sportininkas, o tik nuovalkis. (perkeltinė prasmė)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.