Nuoslanka – tai kalbos dalis, kuri nurodo daiktavardžio linksnį, skaičių arba giminę, bet vartojama atskirai nuo pagrindinio žodžio. Ji dažniausiai sutinkama senojoje lietuvių kalboje arba tarmėse.
Pavyzdžiai:
- Vieną (vietoj vieną obuolį) – čia „vieną“ yra nuoslanka, nurodanti galininko linksnį.
- Mano (vietoj mano knyga) – nurodo savininką ir giminę.
- Tarmėse: Duok tą (vietoj duok tą knygą).
Trumpai: nuoslanka – tai atskira kalbos dalis, pakeičianti daiktavardį, išlaikanti jo gramatinę reikšmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.