Nuomanis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtarimą, pagrįstą neaiškiais ženklais ar išorine išvaizda; įtariamą požymį, ženklą, rodantį galimą kaltę ar pavojų.
Pavyzdžiai:
1. "Jis žiūrėjo į ją su nuomaniu" – žiūrėjo įtariai, su įtarimu.
2. "Kaimynų elgesys kelia nuomanį" – jų veiksmai kelia įtarimą.
3. "Nėra jokio nuomanio, kad jis būtų kaltas" – nėra pagrindo įtarti.
Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senesniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma įtarimas arba įtariamas požymis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.