"Nuogruba" – tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių: "nuo-" (nurodo atskyrimą, atsisakymą) ir "gruba" (iš "grubti", seniau reiškiančio "grobstyti, plėšti"). Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojama retai, dažniausiai poetiniame ar stilizuotame kontekste, ir reiškia:
1. Atsisakyti grobio/plėšimo – metaforiškai gali reikšti atsisakymą nuo kažko, kas gaunama jėga ar neteisėtai.
2. Atsisakyti materialių vertybių – simbolizuoti atsiribojimą nuo godumo, materializmo.
Pavyzdžiai:
1. "Karalius nusprendė nuogruba savo turtus ir išdalyti juos vargšams."
2. "Po ilgų permąstymų jis nuogruba senus įpročius ir pradėjo gyvenimą iš naujo."
3. Poetiniame kontekste: "Širdis nuogruba visas naštas, kad skristų laisva."
Pastaba: Šis žodis dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar stilizuotame raše, o kasdienėje kalboje praktiškai nevartojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.