„Nuogriūtus“ – tai veiksmažodžio nuogriūti būtojo laiko daugiskaitos vyr. g. dalyvis (pvz., jie buvo nuogriuvę). Reiškia nuslydusį, suklupusį ar kritusį žemyn (dažniausiai kalbant apie daiktus ar žmones, kurie fiziniu požiūriu „nusileido“ arba „nusirito“).
Pavyzdžiai:
1. Lietaus metu kelias tapo labai slidus, ir keli eiviai buvo nuogriūtus.
2. Senos lentos nuo stogo nuogriūtus į žemę.
3. Akmenys nuo kalno šlaito nuogriūtus į upę.
Trumpai:
Vartojamas apibūdinti fizinį kritimą/nuslydimą, dažniausiai dėl gravitacijos, slymumo ar nestabilumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.