nagrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. tyrinėti, svarstyti: Norint visai gerai išmokti savos kalbos sintaksės, reikia dažnai skaityti, nagrinėti (tyrinėti) žmonių dainos, pasakos, mįslės, priežodžiai. Mokslininkai nagrinėja taip pat ir dirbtinio lietaus problemą. Gnoseologija pirmiausia nagrinėja žmogaus pažinimą. Byla bus nagrinėjama rajono liaudies teisme. Ko čia nagrinė́ji svetimus griekus?!
2. ieškinėti, rinkinėti: Ko tu ten nagrinė́ji po žemę, ar randi ko? Vis nenurimsta nenagrinė́jęs (ko nedirbinėjęs, neknibinėjęs) . Nagrinė́ja kaip adatos patamsyje. Nagrinė́ti baravykus, uogas, spirgus [košėje]. Boba nagrinė́ [ja] žoles ravėdama. Čia gražiai karvės nagrinė́ja (rankioja, ėda) žolę. Nuvariau [kumeles],
i nuėjo ant pakanalio nagrinė́damos. Žąsikės žolę nagrinė́ [ja]. skyrioti, rinkti gerus nuo prastų: Visa šeimyna žirnius nagrinė́jo.
3. naršyti, žiūrinėti ko ieškant: Ana nagrinė́ [ja] visus pašalius, t. y. išieško, parveizda svetimus daiktus.
4. darinėti, skrosti: Rytoj pjausim kiaulę ir nagrinė́sim. Man patinka vyšnias nagrinė́t (išiminėti kauliukus), ypač didžiąsias.
5. vaikštinėti ko nors ieškant, šniukštinėti, slampinėti: Vištos nagrinėja po rugieną. Ko tas šuva šiandiej perdien patvoriais nagrinėja? Jis nedirbo, tik nagrinėjo pamiškėj.
išnagrinė́ti
1. ištyrinėti: Šį dalyką reikia atsidėjus išnagrinėti.
2. išrankioti: Žiūrėk, kaip išnagrinė́jo avis žoleles iš šiaudų. Reik išnagrinė́ti visas žoles iš diegų burokų, kopūstų ir grūdus iš šandrų, t. y. išrankioti. Įpilk avim pabirų, tegul išnagrinėja. Bjaurybės avys taip išnagrinė́jo šieną – vienos virkščios liko. Vištos taip išnagrinėjo pelus, kad nė grūdo nerasi. išskyrioti, atrinkti gerus nuo prastų: Uogas išnagrinėk.
3. išieškoti, išžiūrinėti: Išnagrinė́jo visą mišką ir nieko nerado. Nekaip košelyną išnagrinė́jai, kad kaulukų yra. Išnagrinė́k man kramę, gal paukščiukų (utėlių) priviso.
4. išdarinėti, išardinėti: Išnagrinė́jau (ištraukiojau) tas uodegaites [uogų],
dabar valgyk. Reik ridikus išnagrinėti (nulupti, apipjaustyti) . Visokias mašinas išnagrinė́ja, pataiso.
5. iškritikuoti: Mokėtų išnagrinė́ti žmogų ir ans.
nunagrinė́ti.
1. nurankioti, nuvalyti: Žąsys visas miežių varpas nutrupėjusias nuo lauko nunagrinė́jo. Sveteliai per dvi dienas viską nuo stalo nunagrinė́jo.
2. nudarinėti, išpjaustyti: Nunagrinė́jau obulus ir išviriau košę.
panagrinė́ti
1. paieškinėti, parankioti: Panagrinėk su pirštais bulvių iš žemės.
2. parankioti žolės, pagraužinėti: Nevaryk karvių namo, tegu da panagrinė́ja.
3. paieškoti, pažiūrėti: Duok, panagrinė́siu, a neturi galvo [je] glindų.
prinagrinė́ti
1. prirankioti: Prinagrinėta kaulų. Vaikai da prisinagrinė́ja uogų.
2. prisirankioti žolės, priėsti: Jau avys prinagrinėjo, gali ginti namo. Nors ganyklos ne kokios, bet per dieną karvės prisinagrinė́ja. Žolytė maža, bet par visą dieną prisinagrinėja gyvulėliai.
sunagrinė́ti. surankioti: Pirma, rods, mokėjo jis ir sunagrinėtus savo pinigus laikyti bankuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.