.
kvárkinti, -ina, -ino
1. kvarkti 1: Moters vežimuose žvygina paršelius, kvarkina vištas. Kam tu kvárkini tą žąsį. Jis kvarkina (rėkina) vištą sugavęs. Žąsų būriai glega apluoke, antys kvarkinasi paupyje. Girdėti po pelkes pliauškinasi, kvarkinasi antys.
2. prastai griežti, kliurkinti: Tas Jonas kvarkina kvarkina armonika, rodos, jam nė nenusibosta.
nukvárkinti.
1. kvarkinant, rėkdant nukamuoti, nudvasinti: Na jau nukvárkinai tu šiandien bevarydamas namo antis, tai nukvárkinai, kad nė nebeišrėkia. | Suspaudė kelių tarpe vištą – kvarkt kvarkt! ir nukvarkino.
2. kvarkiantį, kvarksintį nuvaryti, nuginti: Tik nukvárkinai antis prie upės ir vėl varai atgal.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.