klerkė́ti, klérka (kler̃kia), -ė́jo. klerkti 1: Klérka visa mašina siuvant, jau gatavai išdilusi yr. Špūlė verpiant pradėjo klerkė́ti, kaip išklibo panikės ratelio.
nuklerkė́ti. klerkant nuvažiuoti: Ans į miestą su Dargio ratais nuklerkėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.