.
kleksė́ti, klèksi (klẽksi), -ė́jo.
1. klekėti, tarškėti, barškėti, tratėti, dundėti: Vis labiau kleksėdami, žviegdami lėkė sviediniai. Naktį laukuose buvo girdėti žmonių šūkavimai, tarškynės tarškant, kleketai kleksint. Į vakarus šliaužė pilkos, vientisos kareivių masės, o paskui kleksėdami ėmė traukti vežimų vežimai. Per jomarką tai dar tamsyj išgirsti kleksint ne vieną vežimą. Gatvėmis nuolat kleksi vežikai. | Kleksėjo (tarškino, barškino) mašinėlėm ir kažką rašė į knygas.
2. kalenti. Busilas veja lizdą ir klẽksi.
3. klepsėti klibant: Jis kai eina, tai šliurės ant kojų labai klèksi. | Tas laikrodis klèksi. | Ratai patepti klèksi (glitendamiesi klepsi) . Gerai ratai intepti, tik klèksi, kai važiuoji.
4. kliukėti: Šitie kiaušiniai seni yra, be kleksi. Kas čia tavo yr įdėta [dėžutėje],
kad klèksi?
5. klegėti, kunkuliuoti: Suvirę bulbės puode kleksi.
6. drebėti: Jis visas iš baimės kleksėjo.
nukleksė́ti, nùkleksi, -ė́jo. nueiti kleksint: Kaimynų berniokai nukleksėjo į gužynes.
sukleksė́ti, sùkleksi, -ė́jo.
1. sučepsėti, supliaukšėti: Sukleksi liežuviu kiek pasiviepdamas.
2. sukalenti: Lizde sukleksėjo snapu gandras, sodžiuj amtelėjo porą kartų šuo, ir vėl viskas nutilo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.