klapsė́ti, klàpsi, -ė́jo
1. klibėti; klibant, atšokus išduoti garsą: Pareini namo – ir klàpsi batai (prastai padaryti, greit atšoksta, nuyra) . Arklių jau pasagos klàpsi. Jau kirvis klàpsi prie koto. Padkava liuosa, tai klàpsi. Batai dideli – kai eini, tai klapsi. Kiek aš bevyniojau ant kojų autų, klumpės vis tiek klapsėjo einant lyg girnų milinys. Bute buvo sieninis laikrodis su liūdnai klapsinčia švytuokle. Prišienausi, kad ašmenys klàpsi su klabutėm. | Valgo, net ausys klapsi.
2. kaukšėti, taukšėti: Vilkas su dantimi klapt, klapt klàpsi. Stojos an pirmutinių kojų ir dantimi klàpsi. Neklapsė́k durių. Per aikštę didžiąją kaži kas. klapsi – gal vežikas? Girdėt jau pro langą klapsi (kaukši eidamas klumpėmis) . An pečiaus sėdi ir klapsi dantim. Klumpės klapsi moliniu taku. Besočio žandikauliai klapsėdavo lyg milžiniško spragtuko. Ateina ta pati meška ir vė klàpsi až durų. Gatvėj lynoja – reti, bet sunkūs lašai ant grindinio klapsi (krinta) .
3. su garsu ėsti, lakti, lapsėti: Ką ten tas šuva klàpsi, gal pieną? Mūsų neudolyčia kap ėda, tai klapsi. Valgyk susičiaupęs, o tai klapsi nelyginant paršas.
4. kvaksėti. Višta surišta po suoleliu klapsi. Vištos pradeda klapsė́ti. Ir višta, viščiukus vedžiodama, klàpsi. Ant tėvelio dvaro marga višta klapsi.
nuklapsė́ti, nùklapsi, -ė́jo. klapsint, kaukšint nueiti: Niekam nė žodžio – klapt, klapt ir nuklapsė́jo par kiemą.
praklapsė́ti, pràklapsi, -ė́jo. klapsint, kaukšint praeiti: Vieškeliu praklapsi būrys raitų.
priklapsė́ti, prìklapsi, -ė́jo. daug, iki valios klapsėti, taukšėti: Prišalau an turgaus, priklapsė́jau dantim – griekas būtų neišgert čierkelės.
suklapsė́ti, sùklapsi, -ė́jo. sukaukšėti: Suklapsėjo suolų lentelės, ėmė šlumšėti renkamos knygos, sąsiuviniai. Rašomoji mašinėlė vėl suklapsėjo. Už nugaros suklapsėjo arklio kanopos.
užklapsė́ti, ùžklapsi, -ė́jo. užsrėbti, užvalgyti: Ažklapsy buzos, būsi drūtesnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.