iñkšti, -čia, -tė. unkšti, urgzti, cypti, dejuoti, niurnėti: Šuva, pamatęs svetimą žmogų, loja, o savą – iñkščia. Pažiūrėk, ko šuva taip iñkščia, gal lakt nori. Inkščia kaip šuva ant girnų. Kiaulidėj inkščia sotūs paršai. Iñkščia kap pelės pakampiais. Ar tik neserga jūsų vaikas, kad teip iñkščia? Iñkščia jau anas valgyt, bet aš neturiu ko jam duot. Ko čia inkščiat, vaikai – kai išvirsiu, ir duosiu! Iñkščia iñkščia, kol iš to patalo išsirita. Jų seniokas iñkščia an pečiaus. Tai da iñkščia, kad reikia duot pinigų. Jis ėmė sunkiai inkšti kaip slogučio slegiamas. Vaitojo ir inkštė kaip kankinamas gyvulys. Inkštė inkštė, vos išvažiavo kad ne kad. Da tik išejai oran, o jau inkštì iš šalčio. Ko inkštì kaip šuo, devynias dienas neėdęs !
nuiñkšti, -čia, nùinkštė. nucypti, nudejuoti. . O vėjas, tarsi kažką bloga pranašaudamas, nuinkščia tik.
paiñkšti, -čia, pàinkštė. padejuoti, pavaitoti: Vaikas kartkartėmis tyliai painkščia.
suiñkšti, -čia, sùinkštė. sudejuoti, suvaitoti: Tarpais ji silpnai suinkščia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.