nudilbin|ti, nudilbina, nudilbino
1. šnek. nuleisti žemyn (akis): Sėdi, nudilbinusi akis.
2. šnek. nueiti, nuleidus akis; nuspūdinti: nudilbino kaip vilkas, ožką prarijęs. nudilbinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.