Nuasmeninimas – tai kalbos priemonė, kai negyvi dalykai, reiškiniai ar abstrakčios sąvokos vaizduojami kaip gyvi: gauna žmogui ar gyvūnui būdingus bruožus, veiksmus, jausmus.
Pavyzdžiai:
1. Vėjas šnabžda per medžių lapus. (veiksmas, būdingas žmogui)
2. Laikas bėga. (abstrakti sąvoka veikia kaip gyvas)
3. Lietus verkė visą naktį. (reiškinys išreiškia emociją)
4. Tyrinėjimai rodo, kad... (abstrakti sąvoka „veikia“)
5. Senos lentos dejuoja žingsniams. (daiktas įgyja garsą kaip gyvas)
Trumpai: tai gyvinimas negyvam – dažna literatūroje, kalboje ir publicistikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.