niukìmas. →. niukti.
suniukìmas.
1. suniurimas: Jos suniukimas kankino jį.
2. sąmyšis: Pats pirmasis krito suniukime. Pačiūse tūse suniukimūse Viešpačiu daros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.