Neoklasicizmas – tai meno ir architektūros stilius, atsiradęs XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kaip reakcija į rokoką ir baroką. Jis grįžo prie antikinės Graikijos ir Romos meno formų, simetrijos, paprastumo ir harmonijos.
Pagrindiniai bruožai:
- Architektūroje – kolonos, portikai, trikampiai frontonai, geometrinės formos.
- Tapyboje – aiškios kompozicijos, istorinės/mitologinės scenos, rami koloristika.
- Skulptūroje – idealizuotos figūros, pusiausvyra, klasikiniai siužetai.
Pavyzdžiai:
- Architektūra:
– Vilniaus katedra (rekonstrukcija po L. Stuokos-Gucevičiaus).
– Baltoji rūmų grupė Vašingtone (JAV Kapitolijus).
– Panteonas Paryžiuje.
- Tapyba:
– Ž. L. Davido „Horacijų priesaika“ arba „Napoleono karūnavimas“.
– Dž. A. D. Engro „Didžioji odaliska“.
- Skulptūra:
– A. Kanovos „Amor ir Psichė“ arba „Persejas su Medusos galva“.
Svarba: Neoklasicizmas siekė grįžti prie „amžinųjų“ vertybių, taikymas buvo ir valstybiniuose pastatuose, ir memorialinėje architektūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.