neoklasicizmas

Neoklasicizmas – tai meno ir architektūros stilius, atsiradęs XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kaip reakcija į rokoką ir baroką. Jis grįžo prie antikinės Graikijos ir Romos meno formų, simetrijos, paprastumo ir harmonijos.

Pagrindiniai bruožai:
- Architektūroje – kolonos, portikai, trikampiai frontonai, geometrinės formos.
- Tapyboje – aiškios kompozicijos, istorinės/mitologinės scenos, rami koloristika.
- Skulptūroje – idealizuotos figūros, pusiausvyra, klasikiniai siužetai.

Pavyzdžiai:
- Architektūra:
– Vilniaus katedra (rekonstrukcija po L. Stuokos-Gucevičiaus).
Baltoji rūmų grupė Vašingtone (JAV Kapitolijus).
Panteonas Paryžiuje.
- Tapyba:
– Ž. L. Davido „Horacijų priesaikaarba „Napoleono karūnavimas“.
– Dž. A. D. Engro „Didžioji odaliska“.
- Skulptūra:
– A. Kanovos „Amor ir Psichėarba „Persejas su Medusos galva“.

Svarba: Neoklasicizmas siekė grįžti prie „amžinųjų“ vertybių, taikymas buvo ir valstybiniuose pastatuose, ir memorialinėje architektūroje.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'neoklasicizmas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė