nemit|ęs, nemitusi dlv. žem. neturėdamas kitos išeities, nesikęsdamas: Nemitęs turėjo grąžinti pinigus. Katrė nemitusi spūdino laukan.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.