Nemirtybė – tai nemirtingumo būsena, amžinybė, gyvybė be mirties.
Dažniausiai vartojama religiniame ar mitologiniame kontekste, nurodant tai, kas neišblėsta, nesunaikinama.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: „Dievo suteikta nemirtybė“ – sielos gyvybė po mirties.
2. Mene: „Poetų kūryba suteikia nemirtybę“ – mintis, kad darbas išlieka amžinai.
3. Mitologijoje: „Nemirtingi dievai“ – būtybės, kurios nemiršta.
Trumpai: Nemirtybė – amžinas egzistavimas be mirties, dažnai siejama su dvasine ar simboline prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.