Nemeta (daugiskaita: nemetons) – tai senovės keltų šventoji vieta, dažniausiai giraitė ar šventasis miškas, kurioje atlikdavo religinius ritualus ir aukojimus.
Pagrindinės savybės:
- Natūrali, atskirta gamtinė erdvė (giraitė, ežeras, kalnas).
- Laikoma sąsaja tarp žmonių ir dievų.
- Ten veikdavo druidai (kunigai).
Pavyzdžiai:
1. Giraitės – dažniausias nemetonas, pvz., šventieji ąžuolynai.
2. Anglijos teritorijos (prieš romėnų užkariavimą) – žinomos iš archeologinių radinių.
3. Galijos nemetonai – minimi romėnų šaltiniuose kaip keltų kulto centrai.
4. Šiuolaikinis paveldas – vietovardžiai, pvz., Nemetodurum (dab. Nanterre Prancūzijoje) ar Medionemeton Škotijoje.
Trumpai: Nemeta – keltų šventoji gamtos vieta, svarbi jų religijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.