nemeta

Nemeta (daugiskaita: nemetons) – tai senovės keltų šventoji vieta, dažniausiai giraitė ar šventasis miškas, kurioje atlikdavo religinius ritualus ir aukojimus.

Pagrindinės savybės:
- Natūrali, atskirta gamtinė erdvė (giraitė, ežeras, kalnas).
- Laikoma sąsaja tarp žmonių ir dievų.
- Ten veikdavo druidai (kunigai).

Pavyzdžiai:
1. Giraitės – dažniausias nemetonas, pvz., šventieji ąžuolynai.
2. Anglijos teritorijos (prieš romėnų užkariavimą) – žinomos iš archeologinių radinių.
3. Galijos nemetonai – minimi romėnų šaltiniuose kaip keltų kulto centrai.
4. Šiuolaikinis paveldas – vietovardžiai, pvz., Nemetodurum (dab. Nanterre Prancūzijoje) ar Medionemeton Škotijoje.

Trumpai: Nemeta – keltų šventoji gamtos vieta, svarbi jų religijai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nemeta' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė