Nemacis – tai sintaksinis reiškinys, kai sakinyje nėra dalyvio, bet jo reikšmė perteikiama kitais žodžiais (pvz., veiksmažodžiu, būdvardžiu). Tai dažna lingvistinė figūra klasikinėje ir moderniojoje poezijoje.
Pavyzdžiai:
1. "Aš einu pasivaikščioti" – nėra dalyvio "vaikščiojantis", bet veiksmažodis "einu" perteikia tą mintį.
2. "Jis mėgsta skaityti gulėdamas" – nėra dalyvio "gulintis", bet prieveiksmis "gulėdamas" atlieka jo funkciją.
3. Poezijoje: "Lauke šalta, bet aš šildau širdį prisiminimais" – jausmas perduodamas be dalyvio.
Trumpai: Nemacis – dalyvio praleidimas, kai jo reikšmė aiški iš konteksto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.