„Nebylkis“ – retas žodis, reiškiantis žmogų, kuris kalba mažai arba visai nekalba; tylūnas, nekalbėjėjas.
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo tikras nebylkis – per visą susitikimą neištarė nė žodžio.
2. Kaimynas seniai žinomas kaip nebylkis, bet jo akys daug kalba.
3. Rašytojas apibūdino herojų kaip gilų nebylkį, linkusį į mintis.
Pastaba:
Šis terminas dažniau sutinkamas literatūroje ar poetiniame kontekste, kasdienėje kalboje vartojamas retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.