Neapveizda – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis aplinką, vaizdą, kraštovaizdį arba apylinkes. Vartotas apibūdinti tam tikrą vietovę ar reginį.
Pavyzdžiai:
1. Graži neapveizda atsiveria nuo kalno viršūnės.
2. Kelionėje mėgavomės pietų neapveizda.
3. Senieji paveikslai dažnai vaizduoja liaudies neapveizdą.
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „kraštovaizdis“, „vaizdas“ ar „apylinkės“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.