„Nausodis“ – senas lietuviškas žodis, reiškiantis „gyvenvietė, kaimas, sodžius“ (dažniausiai vartotas istoriniuose šaltiniuose ar tarmėse).
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose dokumentuose:
„Tie žmonės atsikėlė į naują nausodį prie upės.“
2. Tarmėse (pvz., dzūkų):
„Visą savo nausodį jis pažinojo kaip penkis pirštus.“
3. Pavadinimuose:
Vietovardžiai kaip Nausodis (gyvenvietės Lietuvoje).
Trumpai:
Tai archajiškas atitikmuo žodžiams „kaimas“ ar „gyvenvietė“, dabar retai vartojamas, išskyrus vietovardžiuose ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.