„Naurukas“ – tai mažybinė ar švelninimo forma nuo žodžio „naujas“ lietuvių kalboje. Vartojama kalbant apie kažką naujo, bet nedidelio, jauno ar mielo, dažnai su švelnumo ar humoristiniu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Apie daiktą:
„Nusipirkau nauruką telefoną.“ (naują, bet nedidelį/mielą)
2. Apie žmogų / pradedantįjį:
„Jis mūsų komandoje – visiškai naurukas.“ (naujokas, nepatyręs)
3. Švelninančiai apie amžių:
„Mūsų sūnui tik du metėliai – dar toks naurukas.“ (labai jaunas)
4. Humoristiškai apie naują įprotį:
„Turiu nauruką pomėgį – kolekcionuoju atvirutes.“
Trumpai:
Tai šiltas, neoficialus žodis, reiškiantis „naujas, bet mažas/jaunas/mielas“. Dažnas šnekamojoje kalboje ar švelninančiai ironijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.