Naujavietė – tai istorinis terminas, reiškiantis naujai įkurtą gyvenvietę (dažniausiai kaimą), atsiradusią dėl žemės valdų padalijimo ar naujų ūkinių teritorijų plėtros.
Pagrindinės reikšmės:
1. Gyvenvietė, atsiradusi išskyrus dalį žemės iš senojo dvaro ar kaimo žemių.
2. Naujas kaimas, įkurtas miško kirtimo, pelkės išdžiovinimo vietoje ar kitose anksčiau neapgyvendintose teritorijose.
3. Istoriniuose dokumentuose – paveldimas ūkis, atskirtas nuo didesnio dvaro.
Pavyzdžiai:
- Istoriniuose šaltiniuose: „Prieš karą čia buvo tik miškas, o dabar – naujavietė su dešimtkiem sodybų.“
- Pavadinimuose: Lietuvoje yra daug vietovių, pavadintų Naujavietė (pvz., kaimai Alytaus, Šakių rajonuose).
- Šnekamojoje kalboje: gali reikšti bet kokią naujai susikūrusią gyvenvietę ar net mikrorajoną.
Trumpai: Naujavietė – istorinis žodis, apibūdinantis naujai atsiradusį kaimą ar gyvenamąją vietą dėl žemės perskirstymo ar apgyvendinimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.