Naržytis – tai siauras, gilus, vingiuotas daiktas (pvz., plyšys, įduba, vagelė), dažniausiai gamtoje (uolose, žemėje) arba dirbtinis (medyje, metale). Kartais vartojama perkeltine prasme apie gilią mintį ar problemą.
Pavyzdžiai:
1. Kalno šlaite matėsi uolų naržytis.
2. Senajame medžio kamiene buvo tamsi naržytis.
3. Filosofas įsigilino į savo minties naržytį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.