"Naktimučia" – retas poetiškas žodis, reiškiantis tamsią, įtemptą nakties valandą (dažniausiai vidurnaktį ar ankstyvąsias nakties valandas). Perteikia mistiškumo, paslapties, vienatvės ar net baimės atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Miske naktimučia buvo taip tylu, kad girdėjosi savo širdies plakimas.
2. Poetą naktimučia apėmė gilūs mąstymai.
3. Senovės pasakojimuose naktimučia budėdavo velniai ir burtininkai.
Sinonimai: vidurnaktis, nakties tamsa, nakties tyla.
Naudojimas: Dažniausias literatūroje, poezijoje, pasakose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.