murojimas

Murojimas – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pabaigos eilutė arba frazė, kuri kartojasi kaip refrenas ir pabrėžia pagrindinę mintį, sukuria ritmą ar emociją.

Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
"Kalnelis, kalnelis,
Ant kalnelio obelis...
O tu, mergužėle,
Kam taip vėlai atėjai?"
(paskutinės dvi eilutės dažnai kartojamos).

2. M. Martinaičio eilėraštyje "Pavasario giesmė":
"Vėl ateis pavasaris" – ši frazė periodiškai grįžta kaip murojimas.

3. K. Binkio "Anykščių šilelis":
"Anykščių šileli,
Brangus tėvų krašteli!" – kartojama kiekvienos strofos pabaigoje.

Trumpai: murojimas – kartojama išraiška eilėraščio pabaigoje, suteikianti ritmingumą ir emociškumą.

Įrašas
Paaiškinimas	Murojimas – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pabaigos eilutė arba frazė, kuri kartojasi kaip refrenas ir pabrėžia pagrindinę mintį, sukuria ritmą ar emociją. Pavyzdžiai: 1. Liaudies dainoje: "Kalnelis, kalnelis, Ant kalnelio obelis... O tu, mergužėle, Kam taip vėlai atėjai?" (paskutinės dvi eilutės dažnai kartojamos). 2. M. Martinaičio eilėraštyje "Pavasario giesmė": "Vėl ateis pavasaris" – ši frazė periodiškai grįžta kaip murojimas. 3. K. Binkio "Anykščių šilelis": "Anykščių šileli, Brangus tėvų krašteli!" – kartojama kiekvienos strofos pabaigoje. Trumpai: murojimas – kartojama išraiška eilėraščio pabaigoje, suteikianti ritmingumą ir emociškumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.