„Murmulinis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „minkštas, purus“ (pvz., apie duoną, dirvą). Kilęs iš žodžio „murmtis“ (byrėti, truputėlį lįsti).
Pavyzdžiai:
1. Murmulinė duona – minkšta, puri duona.
2. Murmulinė žemė – puri, erdvi dirva.
3. Murmulinių kriaušių (poetinėje kalboje) – minkštų, subyrėjusių kriaušių.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.