monotonija

Monotonija – tai funkcijos savybė, apibūdinanti jos kitimo kryptį:

1. Monotoniškai didėjanti – kai didesnėms \( x \) reikšmėms atitinka didesnės \( f(x) \) reikšmės.
Pvz.: \( f(x) = 2x + 1 \).

2. Monotoniškai mažėjanti – kai didesnėms \( x \) reikšmėms atitinka mažesnės \( f(x) \) reikšmės.
Pvz.: \( f(x) = -x + 3 \).

3. Nemonotoniška – funkcija, kuri tiek didėja, tiek mažėja.
Pvz.: \( f(x) = x^2 \) (mažėja, kai \( x < 0 \), didėja, kai \( x > 0 \)).

Trumpai: Monotonija nusako, ar funkcija nuosekliai didėja, mažėja, ar keičia elgesį.

Tarptautiniai žodžiai: monotonija

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'monotonija' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Monotonija – tai funkcijos savybė, apibūdinanti jos kitimo kryptį: 1. Monotoniškai didėjanti – kai didesnėms \( x \) reikšmėms atitinka didesnės \( f(x) \) reikšmės. Pvz.: \( f(x) = 2x + 1 \). 2. Monotoniškai mažėjanti – kai didesnėms \( x \) reikšmėms atitinka mažesnės \( f(x) \) reikšmės. Pvz.: \( f(x) = -x + 3 \). 3. Nemonotoniška – funkcija, kuri tiek didėja, tiek mažėja. Pvz.: \( f(x) = x^2 \) (mažėja, kai \( x < 0 \), didėja, kai \( x > 0 \)). Trumpai: Monotonija nusako, ar funkcija nuosekliai didėja, mažėja, ar keičia elgesį.