monininkas

Monininkas – tai kalbos dalis (linksnis), nurodantis daiktą, kuriam kas nors priklauso (kilmininko reikšmė) arba kam nors skirta (naudininko reikšmė). Vartojamas tik lietuvių kalbos tarmėse, bendrinėje kalboje nepraktikuojamas.

Pavyzdžiai:
- Eik tėvmonin! (eik pas tėvą – kam skirta?)
- Atiduok brolmonin! (atiduok broliui – kam skirta?)
- Tai sūnmonės knyga. (tai sūnaus knyga – kieno priklauso?)

Trumpai: tai tarminis atitikmuo kilmininkui arba naudininkui, dažniausiai vartojamas su artimaisiais asmenimis (tėvas, brolis, sūnus).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'monininkas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Monininkas – tai kalbos dalis (linksnis), nurodantis daiktą, kuriam kas nors priklauso (kilmininko reikšmė) arba kam nors skirta (naudininko reikšmė). Vartojamas tik lietuvių kalbos tarmėse, bendrinėje kalboje nepraktikuojamas. Pavyzdžiai: - Eik tėvmonin! (eik pas tėvą – kam skirta?) - Atiduok brolmonin! (atiduok broliui – kam skirta?) - Tai sūnmonės knyga. (tai sūnaus knyga – kieno priklauso?) Trumpai: tai tarminis atitikmuo kilmininkui arba naudininkui, dažniausiai vartojamas su artimaisiais asmenimis (tėvas, brolis, sūnus).