.
mõčeka (мaчexa). močekà.
1. pamotė: Tai kad ana netikra močia, ana mõčeka. Mõčeka ragana virė juodą putrą. Mõčeka podukrą vergė prie darbo. Mõčeka nemylėj [o] savo podukros. Kad močeka šukavo, draskė mano kaseles. Sunku vaikam prie mõčekos augt. Močekos ranka skaudesnė, negu motinos pagalys. Viena diena – motina, kita diena – močeka.
2. šalpusnis (Tussilago farfara): Močeka – pirštą kaip nusipjauni, tai apiriši – karštį traukia, nesėtrija.
3. močia 2: Pažiūrėk, kad vaikai mõčekų neprimaišytų – supus bulbės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.